Ай гоу ту Хайфа!!!

2009 m. Gruodžio 1 d.

Rodos-Tel Aviv-Herzlyia-Pafos-Kastellorizon-Lyndos-Rodos

Nuplaukta:  ~1000 nm
Laivas: Beneteau Oceanis 43,3 , gamybos metai 2007
Igula:
Kapitonas - Darius OLANDAS Bulanavicius
Kap. Padėjėjas - Aivaras Kavaliauskas
Jūreiviai -Tomas Tumėnas, Marijus Miceika, Rolandas Šimoliūnas , Gediminas Banaitis, Virginijus VIRGAS Petrauskas (vyr. Mariokas), Česlovas Žukas 
 

Iš laivo žurnalo:
Rugsėjo 17 d. 20 val. Mielas dienorašti, tfu, laivo žurnale! Na pagaliau laive... Baltas, gražus, ilgis 43,3 pėdų, Oceanis Beneteau. Oką anis, bene tau, žemaičių kaimiečių kalba reiškia - o ką jis? gal tau? Laivo vardas „Solitaire" skamba labai sexy, nors labiau panašu į soliterį, kuris jei kas nežino tai yra kirminas gyvenantis šiknos skylėj. Sako gerai ant jo kimba unguriai.
Rugsėjo 18 d. 8 val. Po rytinės maldos susitvarkėm formalumus. Patiko dorųjų graikų praktika dėl provizijos pardavimo supirkti ko nesuvalgei. Užbėgdamas už akių žurnalo įrašams patvirtinu, kad iš tikrųjų tuos makaronus, konservus ir kt. ko nesuvartojom, sugrįžus atgal priėmė ir iškeitė į greitai suvartojamus gėrimus. Kadangi makaronai nemokėjo šnekėti, tai jie nepapasakojo, kelintą ratą jie suka ir kiek jūrų-marių jau apiplaukę. Šią pažangią maisto rotacijos praktiką pritaikius Lietuvoje, maisto produktų apyvartumas ženkliai išaugtų - moterys pirktų maistą, o vyrai jį keistų į pirmojo būtinumo skysčius.

Rugsėjo 18 d. 13:40 paėmėm kursą ant Izraelio. Dar paėmėm po pidisiat. Kursas į Tel Avivą 127. Horizonte, tolstant Rodo krantams, pabandėme įsiklausyti į savo vidinius balsus - ar sureguliuoti mūsų vidiniai kompasai, ar neišsikrovė drąsos baterijos, ar mes verti  mesti iššūkį stichijai. Kadangi vidiniai balsai tylėjo, skalavome juos vidaus vartojimui skirtais cheminiais junginiais skystame pavidale.

 

 Rugsėjo 19 d. 2:00 Laivo žurnalo įrašai ištrinti.
Rugsėjo 19 d. 12:00. Vėjas 17 mazgų, bangavimas ne daugiau 2 metrai. Ramu. Virgas norėjo remontuoti autopilotą, gerai, kad spėjom atimti atsuktuvą.

Rugsėjo 20 d. 4:00. Į laivą įkrito skraiduolė žuvis su sparnais. Gal tai ženklas iš aukščiau, o gal įrodymas kad ir Viešpats prie bajerio. Užtraukėm senovės lietuvių undinių viliojimo dainas, bet darėm kokius 8 mazgus, tai kaži ar pavijo, jeigu ir vijo.
Rugsėjo 20 d. 12:00. Virgas bandė remontuoti variklį, bet buvo laiku nuvytas. Jūrų liuc (Rolkis) sutrupino į jūrą visą batoną ir bandė prisišaukti undines arba bent jau delfinus. Nesėkmė.
Rugsėjo 20 d. 14:00. Temperatūra apie 30 laipsnių, tad po 1,5 paros stabtelim pačiam vidury Viduržemio jūros išsimaudyti. Neradę prie ko pririšt laivą, jį pririšom prie jūreivio laive, kad laivas nepabėgtų. Kad nepabėgtų besimaudantieji, išmetamas krancas. Smagu maudytis nuogų vyrų kompanijoje, o vanduo toks žydras, ir dangus žydras... Bandėm pasiekt dugną, bet gylis apie 2 km. Kažkas bandė aiškint, kad aplink tik horizontas, bet buvo tokių, kurie tvirtino, kad apink nieko nėra. Per visą kelionę laivų matėm tiek, kad ant pirštų gali suskaičiuot, nu ir bala jų nematė.

Rugsėjo 20 d. 14:40. Kirtom 50 jūrmylių ribą iki Izraelio, nepatyrę,  vertų mūsų narsos, nuotykių. Pagal Izraelio taisykles laivai iki 20 metrų ilgio privalo 16 kanalu susisiekti su Israel Navy likus 50 jūrmylių, o didieji prisiduoda jau nuo 100 jūrmylių. Pirmi radijo bandymai susisiekti buvo nesėkmingi, tad plaukėm sau ramiai su Viešpaties palaima.

Rugsėjo 20 diena 15:47. 30 jūrmylių iki Pažadėtosios žemės. Israel navy šaukia. Nemokama sustiprinta 16 valandų radijo ryšio praktika. Ir ne su kokia pakrančių apsauga, o su kariniu Izraelio laivynu. Teko papasakot koks laivas, koks ilgis, plotis, spalva, grimzlė, vėliava, kiek įgulos narių, kokios tautybės. Po to „praspelint" crew list keletą kartą, tada dar kartą pakartot. Smagumėlis: 8 lietuviškos pavardės ir vardai, gimimo datos, asmens kodai. Ir taip kas maždaug kas valandą. Laivo grimzlės duomenis perdavėme radio ryšio priemonėmis nemažau kaip 10 kartų. Foxtrot uniform charlie kilo!
Rugsėjo 20 d. 18:14 Israel navy klausia kokia laivo grimzlė. TŪMYTERS! TŪMYTERS!
Rugsėjo 20 d. 23:00 matosi Tel Avivo pakrantės dangoraižiai. Per žiūronus bandome tamsiame krante įžiūrėti gėrimų parduotuvę.

Rugsėjo 20 d. 23:15 Israel navy paklausė kokia laivo grimzlė ir pasakė, kad naktį į uostą plaukti neleidžia. Nurodymas laukti 11 val. ryto, kai pradės dirbti uosto tarnybos.
Rugsėjo 21 d. 00:24 Už keletos jūrmylių nuo pakrantės oro uosto pakilo 2 F-16. Greitis nerealus - per telika taip neatrodo. Nuskrido į tą pusę kur žemėlapyje pažymėta Gaza strip. Dangų nušvietė bombardavimo pašvaistė. Gal pratybos, gal ir ne. Dėl viso pikto pasimeldėm už tuos kuriuos Viešpats galėjo pasišaukti.
Rugsėjo 21 d. 01:15 Akinančio prožektoriaus šviesa išnirusi iš tamsos apšvietė apsiblausius paburkusius narsuolių veidus. Greitas karinis kateris apsuko keletą ratų ir per raciją paklausė kokia laivo grimzlė.
Rugsėjo 21 d. 02:00 Buriavimo pamokos arba smauka: 5 jūrmylės pirmyn, 5 atgal. Gaila mažai vėjo. Taip iki ryto.
Rugsėjo 21 d. 11:10. Plaukiam į uostą. Tai kas jūrlapyje ir kas vandenyje ir povandeniu smarkiai skiriasi. Įėjimas į mariną siauras, navigaciniai ženklai nesusipratimas: forma - kūgis, nudažyti - raudonai. Ačiū Israel navy, kad neleido plaukti į uostą naktį. Uoste makaluojasi dešimtmečiai jūrų komandosai nuo mažens mokomi apsieti su valtimis ir žeberklais. Visus atvykstančius pasitinka plakatas pažįstama kalba: "Dabro pažalovat! Ne dumaj što ty zdies samy umny, zdies vsie žydy".

                                  

Rugsėjo 21 d. 12:00. Atvyko garsioji Izraelio Security service. - Mama, jeigu ilgai negrįšiu, tai žinok aš nekaltas. Visi šventieji melskitės už mus!
Rugsėjo 21 d. 14:00. Visi po vieną apklausiami dviejų pareigūnų: kodėl Izraelis, kiek laiko pažįstat kitus įgulos narius, ką veikiat gyvenime, kas kelionės iniciatorius, kuriuos pažįsti geriau, kuriuos mažiau, nuo kada ir iš kur, ar teko būti arabų šalyse, kokiu tikslu ir kada, ir t.t. ir ar tikrai tikrai negali būti laive bombos. Taip tiesiai - šviesiai.
Rugsėjo 21 d. 15:00. Susitikrino atsakymus ir prasuko dar vieną ratą. Apžiūrėjo laivą, prasisuko su sprogmenų detektorium - sako kad sureaguotų, užtenka vienos molekulės. Nepatikliai žiūriu į bendrakeleivių veidus: anuš kuris pernai karosus tvenkiny sprogdino ir panagėj molekulė užstrigus...
Rugsėjo 21 d. 15:30. Ačiū Viešpatie. Pasirodo, bendrakeleiviai padorūs, arba tiesiog nieko nerado. Welcome to Israel, sako security ir savo kelią per šventąją žemę norisi pradėti nuo dušo ir baro.

Rugsėjo 21 d. 22:30. Išbučiavę pažadėtąją žemę, patraukėm į miestą. Visa pakrantė apstatyta daugiaaukščiais viešbučiais, panašu statytais vienu metu, kokias 70-taisiais. Atrodo atgyvenę, kaip iš nespalvotų filmų. Bažnyčios neradom, nuėjom alaus. Senamiestis vadinasi Yaffa.

 

Rugsėjo 22 d. 10:00. Pagaliau išaušo ta diena, kai galėsim išlieti ašarą ant Kristaus kapo. Autobusu 60 km. ir išlipom prie pat Damasko vartų. Pilnas miestas juokingų žmonių su išaugtais juodais kostiumais ir zyzytopų barzdom. Visas senamiestis - didžiulė baracholkė, panašiai kaip Gariūnai. Pasuki į šoną - išlendi prie šventos vietos. Pasimeldi, ir vėl į baracholkės šurmulį. Prie Raudų sienos raudų nesigirdėjo, tik zyzytopų zyzimas - vaizdas siurrealistinis - kaip tranai avilyje. Prisikasėm po kibirą šventos žemės, prisipylėm po trilitriaką Jordano vandens ir patraukėm atgal.

Rugsėjo 22 d. 2:00 Nesimiega kotais... Vis galvoju apie žodžius Pažadėtoji žemė. Istorija tai žinoma - Dievas mol žydams pažadėjo ir ištesėjo. Tiesa, po poros tūkstančių metų, kai tie kuriems žadėjo, jau buvo tūkstančius kartų susireprodukavę. Nu bet vis tiek - ot kodėl vieniems Dievas kažką prižada, o kitiem špyga taukuota, svarstau sau. Ar mums lietuviams yra kas nors ką nors kada nors žadėjęs - žemės sklypą, pavyzdžiui? Nebent į snukį...
Rugsėjo 22 d. 7:00. Išvykimo diena. Planas - paduodam pasus pasienio policininkei Nadiai, įdeda štempelį ir go. Paliko mobilniko numerį - davai sako pasukit, jei nerasit ar pan. Poste nėra, skambinam - sako esu Herzlyjoj - kita marina į šiaurę gal 10 jūrmylių. Sako, davai atplaukit, jums pakeliui, būsiu iki 11:00. 10:30 jau švartuojamės, ieškom, skambinam - sako nėra ir nebus. Telefono nekelia. Pasiaiškinom - šiandien penktadienis ir dabar jau skaityk po pietų, o po pietų niekas nedirba, nes rytoj šabas, o pirmadienį šventė kokiatais ir antradienį šventė. Tai vienžo reiks luktelėt iki trečiadienio. Per šabą ir šventes nevažiuos taksai, nedirbs maisto parduotuvės, atsipalaiduokit, pailsėkit. PRAVALAS! Pamoka jaunimui: prieš vykstant į kitą šalį pasidomėkite šventėmis, išeiginėmis ir jų šventimo būdais. Gal tokia Viešpaties valia, gal dar neverti palikti Šventąją žemę, gal dar misija mūsų nebaigta. O gal pofik, varom be štampų, gal nepavys ir nenušaus. Skambinam į ambasadą, policijos vadams, bet ką tu prieš vėją papūsi, tuo labiau, kad vėjo nėra - 1-2 mazgai. Sėdim marinoj ir kalbam poterius. Eina žmonės pro šalį - sako, o Lietuvos vėliava, - Labas! Paklausiam ar jie žydai, ir jie nueina. Ateina marinos vadas, matyt , žmogui nepatogu dėl tokios tvarkos. Atneša vyno bonką, neima pinigų už stovėjimą, galim naudotis viskuo ir elektra ir dušais. Ir čia yra gerų žmonių. Marina nauja, prabangi, bent tokia paguoda. Pagaliau ir gera naujiena - policija pažadėjo atvykt ryte 7 val.
Rugsėjo 23 d. 7:36 Gavom štampus ir atiduodam švartovus Dovydo ir Saliamono anūkams ir imam kursą ant Pafos (graikų Kipras).
Rugsėjo 23 d. 8:56. Vejasi karinis kateris! Nuo kranto apie 10 jūrmylių. Karinė parengtis, bet nutarėm jėga nesipriešinti. Pasimandražinę iš visų pusių ir parodę kaip gerai jų kateris traukia priplaukė visai šalia - kareivukai jauni, akyse troškimas atlikti žygdarbį, rankos gniaužia 45 kalibro kulkosvaidį... WAT YS ZE NEIM OF ZE KEPTAIN? Ir visi choru: BUULLAANNAAVVYYČČIIUUUUUS! - Skamba kaip I GO TO HAIFA (yz odnoymionnovo romana). OK, YOU CAN GO - šypsosi mojuoja, nešaudo.

 Rugsėjo 24 d. 12:00. Karšta, vėjo nėra. Deginam saliarą. Virgas pradėjo remontuoti jachtos akvalangą. Tomas visą dieną pyksta ant udmurtų. Paaiškėjo, kad jis udmurtų labai nekenčia nes jie neturi pramonės. Marijus pagaliau paėmė į rankas į savo aifoną ir trumpam pasišalino pamaigyt telefono knopkių.
Rugsėjo 25 d. 02:15. Blogas ženklas: kapitonas susapnavo kad Lietuvoje uždraudė keleivines padvodkes. Tokie sapnai ne prieš gerą.
Rugsėjo 25 d. 14:00. Horizonte Kipro žemė, iš dešinio borto skersai kurso varo anglų karinis laivas. Ir šį kartą nutarėme į atvirą konfrontaciją neiti ir leisti ramiai praplaukti pro šalį.

Rugsėjo 25 d. 17:15 įplaukėm į Pafos. Uostas nedidelis, sustojam uoste ant inkaro, į krantą keliamės su tuziku. Ruskių kurortas, kaip koks Krymas. Vsie svaji, vsie pa ruski buchtit. Diskotekoj pravalas - sezonas baigėsi.
Rugsėjo 26 d. 01:45. Beplaukiant tuziku į laivą, pasilabinom su vietiniu valties gyventoju. Lithuania, yeye, I know -you are communists!, sako žmogėnas. Laive visuotinė mobilizacija, galandami abordažo kabliai ir kirviai. Pakvipo paraku. Ir čia įvyko stebuklas: uždegta Jeruzalės žvakelė nuramino kraujo ištroškusius patriotus. Net krauju pasruvusiose Aivaro akyse, užhipnotizuotose plazdančios žvakelės ugnelės, palengva išnyko keršto demonai. Jeruzalės stebuklas padėjo sulaukti ryto menkų geografinių ir istorinių žinių valties gyventojui. Šlovė tau Viešpatie!
Rugsėjo 26 d. 10:12. Nėra kuro kolonėlės. Atvežė kanistrais, tai 150 l susivežiojom su tuziku. Keliam inkarą. Kursas ant Rodo.
Rusėjo 26 d. 16:05. Delfinai už borto! Turbūt dėl to kad išpylėm į jūrą nebaigtų makaronų puodą. Apie 15 min. lydėjo laivą, šokinėjo iš vandens. Sako, kad Baltijoje gyvenantys delfinai vadinasi jūrų kiaulės. Matyt senovės lietuvių jūreiviai iš jų kepė šašlykus.


 

 

Rudsėjo 27 d. 13:12. Lygia kaip stiklas jūra bebirbinant variklį Rodo link, tingiai voliajantis ant denio, į galvą vis dažniau lenda mintys apie Lietuvą: kaip ten bulviakasis, ar nesupus, ar bus bobų vasara. Čia gerai - vasara, jeigu dar bobų būtų...
Rugsėjo 27 d. 20:00. Kadangi laiko turim, nešalta ir nelyja, nutarta dar kur nuplaukt pakeliui. Pakeliui pasitaikė sala romantišku pavadinimu Kastelorizon. Visai maža, labiausiai į rytus nutolusi graikų sala. Už kelių jūrmylių aplink žemyninė Turkija, ant pliažo matosi turkų kebabinės. Uostas - natūrali įlanka. Prisišvartavom restorano kieme. Vaizdai ir gamta super. Po laivu praplaukė didžiulis jūrų vėžlys. Restoranas iškepė tokią žuvį kad gali praryt liežuvį.

Rugsėjo 30 d. 14:00. Iš už horizonto dygstant Rodo tvirtovės bokštams, vėjo nugairintuose drąsuolių veiduose jau nebuvo klausimo, kodėl visą kelią atgal bangos buvo it tvenkinyje, o vėjas kaip iš feno Naujininkų minimos tualete. Atlikto žygdarbio suvokimo pakylėtose narsiose širdyse suvokėme, kad mūsų kelionė tebuvo laivas mūsų dvasinio tobulėjimo kelionėje vedančioje į susitaikymo su savimi eucharistiją. Dvasinio tobulėjimo virsmo tapsme, suradę savęs suvokimo sąvasties sąvitumą, supratome, kad ne ten yra esmė, o visai kitur.
2009 Kristaus metais ant popieros išguldė, misijos dalyvis, abatas Gediminas