Atradimai: Zanzibaro vertės saloje

2008 m. Liepos 11 d.

Liudas Parulskis
2008 07 11, V, Savaitgalis, 24p.

Jei buriuojate Šiaurės jūroje, netoli Vokietijos ir Danijos krantų, nepagailėkite vienos kitos paros aplankyti „nežinomą salą" - Helgolandą. Mūsų jachtos „Tojana" (kapitonas Darius Gerasimavičius) kursas vedė iš Olandijos į Kylio kanalą (Vokietija). Po trumpo ginčo ir paskutinio svariausio argumento - ten, Helgolande, juk yra „tax free" zona! - maršrutą pakeitėme.
Sprendimas kainavo kelias prarastas nervų ląsteles: jūroje teko kirsti dvi didžiųjų laivų plaukimo juostas, - pasijautėme lyg Vilniaus-Kauno autostradą bandanti pertursenti senutė...
Aukštų krantų sala matyti iš toli. Netrukus pasirodė ir antroji. Helgolandas yra dviejų žemių - Oberlando (Aukštoji žemė) ir Unterlando (Žemoji žemė) - kombinacija. Pagrindinis uostas ir jachtklubas įsikūręs Oberlande. Į uostą įplaukiame atidžiai laikydamiesi plūdurų, nes aplinkui salą pažymėtos ne tik uolos, bet ir daugybė vietų, kur nuskendę laivai.
Jachtklubas nedidelis, švartuotis reikia lagu (kai jachtos rikiuojamos ne nosimis į krantą, o šoniniais bortais ir atrodo lyg laivų sumuštinis). Iš greta stovinčios jachtos komandos sužinojome, kad sezono metu tokiu būdu prisišvartuoja iki 30 jachtų, tad ramiai laive pasėdėti neįmanoma - per denį nuolat strykčioja kaimynai.

Jachtklubas nebrangus -10 EUR už parą, už dušą ir tualetą reikia mokėti atskirai, šalia įėjimo
sėdinčiam prižiūrėtojui. Kai pamatėme, kad net iš jo galima nusipirkti alaus, supratome, kad čia tikrai „tax free" rojus.
Atsispyrę pagundoms einame apžiūrėti salos. Sparčiu žingsniu ją galima apeiti per porą valandų. Užlipę ant uolos patekome į informacinį taką, supažindinantį su salos istorija. Kadaise Helgolandas priklausė Danijos Šlėzvigo hercogystei. Saloje savo pėdsaką paliko ir garsusis Baltijos ir Šiaurės jūras siaubęs piratas Klausas Stortebekeris. Netoli Helgolando jis pralaimėjo jūros mūšį ir buvo nukirsdintas (beje, tai apie jį 2006 m. Lietuvoje buvo susuktas filmas „Störtebeker. Pirato širdis").
Nuo 1807 m. sala priklausė Didžiajai Britanijai, o ji 1870-aisiais salą išmainė į Vokietijai priklausiusį
Zanzibarą (britai gavo tris salas už dvi, bet daug toliau). Po Antrojo pasaulinio karo salą vėl užėmė
britai ir šauniai pasismagino - atliko didžiausią nebranduolinį sprogimą pasaulio istorijoje. Nuo 1952 m. sala vėl priklauso Vokietijai. Nuotykinga istorija atsiliepė Helgolando architektūrai - miestelis
atstatytas apie septintąjį XX a. dešimtmetį, visi namai - vieno tipinio projekto, išsaugota tik gatvių
struktūra. Parduotuvių rojus Helgolando gamtai sekėsi geriau. Sala iki šiol garsėja
kaip ornitologinis draustinis - visas uolas nutūpę paukščių stebėtojai su savo milžiniškais žiūronais.
Sala (Aukštutinė) yra tiesiog didelė raudono smiltainio uola. Turbūt todėl salos vėliava - žalios, raudonos ir baltos spalvos - žolė, uolos, kopos.

Bet mes nepatekom nei į gamtos, nei į istorijos pinkles ir išsamiai patikrinom šios nuostabios vietos, kur eurozonos viduryje galima nusipirkti 5 (!) litrus puikios degtinės už 18 EUR, parduotuves. Jos užima pusę miestelio. Na, daugiausia tai
alkoholio parduotuvės su parfumerijos ir juvelyrikos skyrių inkliuzais. Radom ir puikią buriavimo reikmenų parduotuvę, kur kainos beveik 30% mažesnės nei žemyne. Visas prekes į jachtą pristato nemokamai.
Paros, kurią praleidome Helgolande, buvo per mažai. Sala tikrai verta dviejų parų. O gal ir dviejų su puse.