Milijonų vertas lietuvio kūrinys skros pasaulio vandenynus

Gediminas PILAITIS, LR korespondentas

Prabangią raudonmedžio jachtą pastatęs vilnietis verslininkas Darius Vinkevičius lengviau atsikvėpė, kai laku tviskantis jo rankų kūrinys prieš savaitę buvo nuleistas į vandenį Klaipėdos Pilies uoste.

„Tai mano svajonių burlaivis, pats jį stačiau vakarais po darbo, atitrūkęs nuo šeimos, aukodamas savaitgalius. Statyba nuo pradžios iki pabaigos truko dešimtmetį. Kitos tokios raudonmedžio jachtos Baltijos šalyse, o gal net ir visoje Europoje nėra", - įsitikinęs pramoginių laivų statybos rinką perpratęs 44 metų D.Vinkevičius.

Svajonė pildėsi 10 metų

Statytojui, norėjusiam iškelti iš dirbtuvės pastatytą 17,3 metro ilgio ir 4,3 metro pločio burlaivį, teko sukti galvą, kaip tai geriau padaryti. Išeitis rasta nuardžius mūrinio pastato stogą - tik tada kranas parkėlė jachtą į sunkiasvorius krovinius vežantį vilkiką.

Galvosūkių netrūko nugabenus jachtą į Klaipėdos Pilies uostą. Ten prireikė galingo krano ant ratų. Kai tvirtais diržais apjuostas 18 tonų sveriantis burlaivis, atplėštas nuo metalinių krantinės pastolių, palietė vandens paviršių, D.Vinkevičius nusišypsojo - darbas baigtas.

Prieš tai statytojo žmona pedagogė Alvydė jūreivišku papročiu į metalinį jachtos kylį sudaužė šampano butelį. Sveikindama sūnų Nida Vinkevičienė braukė ašarą: „Sūnaus galva nuo pat vaikystės buvo užkimšta laivais. Iš pradžių juos piešdavo sąsiuviniuose, vėliau pats ėmė buriuoti jūrose. Niekas nežino, kiek Darius privargo, kiek pinigų išleido, kad pastatytų tokią jachtą. Džiaugiuosi, kad jis pagaliau įgyvendino savo svajonę".

D.Vinkevičiaus jachta registruota Lietuvoje, tačiau vardas jai dar nesuteiktas.

Burės ir „Volvo" variklis

„Tinkamo jachtos projekto ieškojau dvejus metus. Medinį korpusą pradėjau montuoti vienas, vėliau prisidėjo draugai, bendradarbiai. Mano aistra uždegė ir juos - pamatė, kad ne juokais sumaniau pastatyti burlaivį.

Niekur neskubėjau, laive siekiau įkūnyti naujausias jachtų projektavimo ir statybos technologijas", - pasakojo D.Vinkevičius.

Patikusios dvistiebės jachtos (kečo) projektą D.Vinkevičius dar 1998 metais nusižiūrėjo ir įsigijo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Stiebus pagamino viena Didžiosios Britanijos įmonė, dyzelinis įmonės „Volvo Penta" 110 arklio jėgų (AG) variklis įsigytas Vokietijoje. Jachtoje įrengta palydovinė navigacijos aparatūra, šiuolaikiškos ryšio priemonės.

Į pirmąją kelionę per Baltiją D.Vinkevičius su draugais išplauks be burių ir stiebų. Takelažo įrenginiai jachtoje bus sumontuoti, kai jie pasieks Didžiąją Britaniją.

Sužinoję, kad lietuviai stato tokį burlaivį, Sautamptono burlaivių įrangos specialistai stebėjosi jų užmojais. Jie sutiko su gera nuolaida parduoti brangius aliuminio stiebus

Pakeliui buriuotojai dar stabtelės Vokietijos Rostoko uoste sutvarkyti jachtos sertifikavimo dokumentų. Tenykščiai ekspertai, akylai stebėję statybos procesą, patvirtins, kad ji atitinka visus projekto reikalavimus.

Naujų burlaivių savininkams tokia išvada labai svarbi.

Savo jachtą vilnietis nori parduoti aukcione, tikisi, kad gautos pajamos kompensuos išlaidas. Jachtininkų teigimu, Europos burlaivių parodose tokio iš raudonmedžio pastatyto klasikinio stiliaus burlaivio pastaraisiais metais niekas neeksponavo.

„Plauksime į Prancūziją. Jeigu ten pirkėjų neatsiras, parodysime jachtą amerikiečiams, o jie žino, ko verti tokie laivai. Ekspedicija per Atlantą iki Karibų jūros - puiki proga patikrinti jachtos manevringumą, konstrukcijų atsparumą, įrenginius.

Įjungę variklį jūroje galėsime pasiekti maksimalų 9 mazgų greitį (maždaug 16-18 kilometrų per valandą).

Pakėlus visas bures, kurių bazinis plotas be spinakerio (didžiausios priekinės burės) siekia 120 kvadratinių metrų, jachta skries per bangas dvigubai greičiau", - apie artimiausias keliones pasakojo D.Vinkevičius.

Planuose - jau kitas kūrinys

Paprastai atsitiktiniams pirkėjams tokie burlaiviai neįdomūs. D.Vinkevičius tikisi pelningai parduoti pastatytą jachtą ir susigrąžinti investuotas lėšas.

Pasaulio rinkoje panašius medinius burlaivius su šiuolaikiška įranga ir visais buities patogumais siūloma pirkti už 2-3 milijonus eurų.

Dešimt metų jachtą stačiusį vilnietį kankina prieštaringi jausmai: nelengva skirtis su burlaiviu - vieninteliu tokiu savo rankų ir minčių kūriniu, tačiau tik pardavęs šią jachtą kūrėjas galės kompensuoti nemažas statybos išlaidas.

D.Vinkevičius nenusimins, jeigu pirkėjų iškart neatsiras. Pigiai šios jachtos jis tikrai neparduos. Pats ja plaukios arba nuomos jūros pramogų organizatoriams. Tik tuomet jam neužtektų lėšų naujiems projektams, mat vilnietis jau galvoja apie panašų, bet didesnį 22 metrų ilgio medinį burlaivį.

Vietoj langų - laivai

Netoli sostinės esančioje Trakų Vokėje su šeima gyvenantis D.Vinkevičius - pirmasis lietuvis, pasistatęs 2 metrų grimzlės raudonmedžio jachtą, kuria galima plaukioti Baltijos, Šiaurės, Viduržemio jūromis, leistis į tolimesnes keliones.

Prisiminęs savo senelį baldžių, Žemės ūkio akademijoje agronomo diplomą įgijęs D.Vinkevičius įsteigė langų ir durų gamybos įmonę tik tam, kad čia kada nors galėtų statyti jachtas.

Lietuviams tuomet labiau reikėjo ne burlaivių, o langų ir durų butams. Pastatęs pirmąją 6,5 m ilgio jachtą „Vokė", ėmėsi kitos. Abu laivai buvo nedideli, skirti kelionėms vidaus vandenyse.

Tarsi plaukiojantis namas

* Pramoginė jachta - tarsi nedidelis plaukiojantis būstas, kuriame apskaičiuota kiekviena pėda.

* D.Vinkevičius šios jachtos projektą šiek tiek pakeitė - atsisakęs vidaus erdves gožiančių pertvarų, įrengė 4 kajutes su gultais, daiktų spintomis. Šalia kiekvienos - tualeto patalpos su dušais. Visi baldai pagaminti iš raudonmedžio.

* Denyje, kurio danga - iš drėgmei atsparaus tikmedžio, šiek tiek išplėstas kokpitas (atviros vairinės patalpa). Salone integruota dujinė viryklė, šaldytuvas, prie bendro stalo ant gobelenu aptrauktų minkštasuolių gali susėsti visa įgula. Jachtos ventiliavimo angos apsaugotos nuo denį užliejančių bangų.

* Jachtos vidaus patalpos pertvarkytos taip, kad laivavedžiui viduje būtų patogu stebėti navigacijos ir elektros prietaisų rodmenis. Iš viso čia įrengtos 8 miegamosios vietos. Daugiasluoksnis burlaivio korpusas yra sunkesnis ir keliskart tvirtesnis nei iš plastiko masiškai štampuojamų lengvasvorių pramoginių jachtų ir motorinių katerių.

Telpa 900 l vandens ir 700 l dyzelino

Pilies uoste iškilmingai į vandenį nuleista D.Vinkevičiaus jachta čia tviska kaip brangus fortepijonas.

Raudonmedžio bortus, tikmedžio denio lenteles teko šveisti, gruntuoti, net 27 kartus lakuoti, poliruoti. Visi apdailos darbai šeimininkui kainavo brangiau nei korpuso formavimas. Žemiau jachtos vaterlinijos įtaisytuose bakuose telpa 900 litrų gėlo vandens ir 700 litrų dyzelino. Akumuliatoriai kraunami krante ir jūroje, įjungus variklį. Numatyta vieta ir saulės baterijoms - jos praverčia šiltose jūrose. Vėjo energija tokioms jachtoms naudos neduoda. Visos skystos atliekos surenkamos į atskiras talpyklas.

Galima tik spėlioti, kokie pirkėjai susigundys pirkti lietuvio pastatytą raudonmedžio burlaivį.

Transporto priemonės - šeichams ir karaliams

* D.Vinkevičiaus jachta nėra pirmasis Lietuvoje pastatytas prabangus burlaivis.

* Įspūdingas jachtas pagal specialius užsakymus Klaipėdoje stato „Vakarų laivų gamykla" (VLG).

* Maždaug prieš trejus metus VLG specialistai perdavė užsakovams 43 metrų ilgio ir 9 metrų pločio metalinę liukso klasės jachtą „Water Lily".

* Jos vertė - 1,1 mln. eurų. Statant šį laivą, kuriuo vienu metu gali plaukti 30 keleivių, prireikė 196 tonų plieno ir 26 tonų aliuminio.

* Apie 300 tonų sveriančios jachtos „Water Lily" korpusą nuleido į vandenį iš Lenkijos į Klaipėdą specialiai atplukdytas plaukiojantis kranas „Maja". Šeimininkų (kurių jachtos statytojai neatskleidžia) pageidavimu laive įrengti paauksuoti raudonmedžio baldai, baseinas, sūkurinės vonios, patalpa vandens motociklams.

* Panašius okeaninėms kelionėms pritaikytus pramoginius laivus dažniausiai perka didieji verslo magnatai, arabų šeichai, karališkųjų šeimų atstovai, kiti pasakiškus kapitalus susikrovę turtuoliai.

* Kitą VLG specialistų anksčiau pastatytą panašią liukso klasės jachtą „Amante" už 15 mln. litų nusipirko Kinijos milijardierius.

* Vokietijos verslininkas ir konstruktorius Stefanas Schulzas Klaipėdoje statė prekės ženklu „Baltec" pažymėtus įvairaus dydžio pramoginius katamaranus, kurių kainos svyravo nuo 250 iki 800 tūkst. eurų (nuo 865 tūkst. litų iki beveik 3 mln. litų).

* Didžiausiame 15 metrų ilgio ir 7,5 metro pločio katamarane „Banan" buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, sumontuoti du varikliai, vandens gėlintuvai. Laivas, kurio stiebas siekė 22 metrų aukštį, o burių plotas sudarė 135 kvadratinius metrus, jūroje plaukia 22 mazgų greičiu.

* Lietuvoje pastatytus, greičiau nei kitos pramoginės jachtos per bangas skriejančius „Baltec" katamaranus labiausiai vertina ir perka vokiečiai. Iš viso jiems buvo parduota 15 tokių katamaranų.

* Pelningų užsakymų nestokojęs S.Schulzas vėliau savo verslą iš Klaipėdos perkėlė į kitą šalį. Verslininkas tuomet tvirtino, jog jam Lietuvoje katamaranų ir kitų pramoginių laivų statyba yra nuostolinga.

INFORMACIJA: www.lrytas.lt
FOTO: Gediminas Pilaitis