Neišgirstos Stingo dainos - dėl Nemuno deltos regatos
2010 m. Rugsėjo 23 d.Simona PUŽAITĖ
Išankstinė prognozė regatai - bus šlapia - pasiteisino. Bet buriuotojai sako, kad nebūna blogo oro - tik prasta apranga. Savaitgalį klubas „Marių burės” Minijos (Mingės) jachtų prieplaukoje suorganizavo dviejų dienų tradicine tapusią IV Nemuno deltos burinių laivų regatą. Dėl gūsingo stipraus vėjo jachtos į Kuršių marias neplaukė, tačiau šiemet pasikeitus įstatymui ir Nemuno deltos regioniniam parkui sutikus suderinti apžvalginio etapo trasą, III lubinių jachtų grupės etapas vyko Krokų lankos ežere.
Pasak klubo prezidento, regatos komodoro Arūno Speičio, esminis šios regatos tikslas yra ne tiek sportinio eistriškumo ugdymas, kiek maloniai praleistas laikas draugų rate. Būtent šia - gero laiko, gerų draugų būryje dvasia - ši regata pranoksta didžiąją dalį buriavimo renginių Lietuvoje.
Regata - ne pasiekimų kalvė
Šiemet regatoje dalyvavo 32 vienkorpusinės kreiserinės jachtos, kurios varžėsi sportinių ir klubinių laivų grupėse. Kad varžytis su profesionalais galėtų ir mažiau patyrę buriuotojai, organizatoriai jiems taikė lengvatas, kurios leido visiems parodyti burlaivio valdymo patirtį: svarbu ne kokiu laivu plauki, o kaip iš jo sugebi išsunkti paskutinius syvus.„Lėtas laivas su blogom burėm ir gera įgula, galbūt, gali konkuruoti su greitu laivu, gerom burėm, bet prasta įgula. Jeigu įgula kvalifikuota, posūkius daro greitai, tiksliai veda laivą į vėją, išlaiko aštriausią kampą. Tačiau vairininkui nemokant buriuoti, jis daro klaidas, o tos klaidos ir yra jachtos greitis”, - aiškino A.Speičys.
Buvo ir tokių jachtų, kurios regatoje dalyvauja pirmą kartą. Pasak A.Speičio, trečdalis dalyvių buriuoti pradėjo nuo mažų laivų ir labai nori laimėti. Keturi penktadaliai plaukioja tik savo malonumui - nežino nei lenktyniavimotaisyklių, jiems neįdomus laivo indikacinis koeficientas. Būtent tiems, kurie jaučia malonumą buriuoti, o ne nori nusikalti dar vieną sportinį pasiekimą, skirta ši regata, nes sportininkams regatų yra kiek nori.
Pamariečiai buriuoti nenori?
Vienas klubo „Marių burės” prioritetų- populiarinti buriavimą mūsų rajone, ypač - tarp jaunimo, tačiau su šiuo geranorišku siekiu A.Speičys jau turi liūdnos patirties. Pernai jis kartu su garsiu buriuotoju, buriavimo vadovėlio autoriumi Artūru Dovydėnu sukūrė programėlę jaunimui. Apmąstė, kad porą valandų bus paskaita, vėliau - dalyvavimas regatoje. Skelbimus apie iniciatyvą iškabino Kintų vidurinėje mokykloje, tačiau į jį neatsiliepė nė vienas mokinys.
Kai paprašė mokytojų, kad pakalbintų vaikus, atsirado apie 10 norinčiųjų, bet ryte nusiuntus autobusiuką, atėjo tik 2, kitą dieną prisijungė dar vienas. „Stengėmės, o gavosi šnipštas”, - apmaudžiai kalba A.Speičys. Šiemet šios idėjos atsisakyta.
Viena abejingumo priežasčių, prezidento manymu, yra tai, jog pamariečius kamuoja „savo kiemo” sindromas - gyvendami prie vandens jie nebemato supančio grožio ir teikiamo malonumo. Antra - Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, problema. Lietuvoje oficialiai įregistruota apie 400 burinių laivų, iš jų tik apie 200 plaukioja, t.y., praėję techninę apžiūrą. Palyginimui: Švedijoje yra apie milijonas burinių laivų, gyvena apie 7 milijonai žmonių. Viena jachta ten tenka 7 žmonėms, o Lietuvoje - 20 tūkstančių. Sunkumų sudaro ir tai, jog jachtų nėra kur laikyti, nes uostuose joms nėra daug vietos.
Po ilgos kovos su gamtosaugininkais, šiemet Aplinkos ministerijai pakeitus Aplinkos sąlygų plaukioti...” nuostatas, vėl leista organizuoti burinių laivų regatos apžvalginį etapą Krokų lankos ežere. Klubas „Marių burės” taip pat labai dėkingas Nemuno deltos regioniniam parkui, leidusiam tai padaryti. „Kadangi norime mokyti vaikus buriuoti, šis ežeras tinkamas, nes aplink nėra medžių, lygus vėjas. Juk neišvarysi pradedančiųjų į marias”, - sakė A.Speičys. Tai Lietuvoje vienintelis ežeras, į kurį gali įplaukti burinė jūrinė jachta. Krokų lankoje klubinėje grupėje dalyvavo 24 laivai ir apie 100 buriuotojų.
Ekologijos institutas buvo pagrindęs, kad Krokų lankoje plaukti negalima dėl ten gyvenančių 26 rūšių paukščių, bet A.Speičio pakalbintas ornitologas profesionalas išaiškino, kad su vandeniu šie paukščiai turi bendra tik tai, kad geria vandenį ar lesa šlapią daiktą. Be variklio lėtai plaukiančios jachtos ežero gyventojams nekenkia.
Regatą laimėjo visi
„Pomėgis buriuoti priklauso ir nuo žmogaus - vienam jis tinka, kitam - procesas per lėtas”, - pastebi „Marių burių” komodoras. Savaitgalį į Mingės uostą susirinko buriuotojai, jachtoms ne paaukoję, o pašventę savo laisvalaikį. „Stingas palauks, o regata tik viena!”, - prieš išplaukiant sakė buriuotojas, dėvintis kepurę su briedžiais ( Marius Mudėnas - minija.com patikslinimas ), ir pasigyrė, kad išėjo iš Vilniaus publiką apžavėjusio dainininko Stingo koncerto, neišklausęs jo iki pabaigos, nes turėjo važiuoti į Mingę.
Dėl stiebus laužančio vėjo regata vyko Atmatos upėje. Trasa - tarp dviejų plūdurų (bojų), pažymėtų vėliavėlėmis. Vienas apsisukimo taškas buvo ties žiotimis į marias, jachtos turėjo apiplaukti aplink bojas 4 ratus. Apsukant boją ir pasireiškė įgulų meistriškumas valdyti jachtą.
Burlaivis „Monarkas”, vadovaujamas kapitono Virgilijaus Mumėno (Guminio), atliko panašią funkciją, kaip saugos automobilis per „Formulės 1” lenktynes - jis turėjo suteikti techninę pagalbą, gelbėti ant seklumos užplaukusias jachtas, padėti teisėjams.
Rimtųproblemųneiškilo, bet buvo smulkių incidentų: į jachtą „Festina” atsitrenkė žioplinėjančių žiūrovų kateris, „Samsas” netyčia išlėkė įkrantą, kelios jachtos, susidūrusios šonais, apsibraižė korpusus, vėjas suplėšė grotas. Keletą kartų buvo pažeista kelio ar vietos teisė - reikėjo duoti kitam kelią, bet jo nedavė. Jachta, netyčia užkabinusi boją ir nutempusi ją kelis šimtus metrų į priekį, nesulaukė nuobaudos, nes širegata - geranoriška ir bičiuliška.
Rimčiausius nuostolius patyrė ne regatos dalyviai, bet iš Klaipėdos į Mingę plaukę regatą stebėti buriuotojai - jachtai „Tojana” mariose lūžo stiebas, bet žmonės nesusižeidė. Plaukti galėjo mažiausiai du ekipažo nariai, nes vienam tvarkytis su laivu sudėtinga. Regatos dalyviai nekreipė dėmesio ir vieną žinomiausių jūreivių prietarų - moteris laive atneša nelaimę. Vienas buriuotojas pasiguodė, kad plaukė su dviem merginomis, tačiau valdyti jachtą teko tik dviems vyrams. Nepaisant to, plaukti buvo smagu ir jis, kaip ir visi po regatos pakalbinti buriuotojai, buvo įsitikinęs, jog regatą laimėjo visi, todėl galutinių rezultatų net nelaukė nekantriai trypčiodami.
Vis dėlto suvedus rezultatus paaiškėjo, kad klubinėje grupėje laurus pasidalijo jachta „Artesija” (kap. šilutiškis Sigizmundas Tautvydas), „Piranija” (kap. A.Drungilas), „Aphrodite” (kap. A.Dmitriščuk). Sportinės grupės nugalėtojai - jachta „Jugnė” (kap. M.Bašlykovas), „Baraka” (kap. R.Sropus) ir „Vilma” (kap. V.Dedonis).
„Jugnės” kapitonas, kaunietis Marius Bašlykovas įsitikinęs, jog pergalę lėmė geras komandos nusiteikimas ir optimizmas. Vienintelis nesklandumas, įvykęs per 3 plaukimus - užstrigusi virvė. Jachta niekaip negalėjo pakeisti plaukimo krypties, todėl teko po starto sukti kelis ratus vietoje, kol įgula susitvarkė su iškilusia problema. „Aistra vandeniui ir vėjui. Nieko nėra maloniau, kaip pasikinkyti vėją ir skrosti vandenį”, - į klausimą, kas sugundė buriuoti, atsakė 15 metų buriuojantis Marius.
Jachtos „Ragainė II” kelionės aplink pasaulį baigimo proga IV Nemuno deltos burinių laivų regatos devizas buvo „Pažinti Pasaulį pradėk nuo Lietuvos”. Tradicinio ir visų laukiamo buriuotojų vakarėlio metu „Ragainės II” kapitonas Andrius Varnas dar kartą pasidalijo kelionės detalėmis. Buriuotojai tikisi, kad Nemuno deltos grožis ir kitus įkvėps pakartoti „Ragainės II” žygį. Anot jų, svarbiausia turėti didelį norą, o ne jachtą, nes buriuoti gali visi.
Dabar buriuotojai laukia paskutiniosios šį sezoną spalio pabaigoje vyksiančios „Paršelioregatos”, kurios prizas - lagamino dydžio rūkytas paršelis. Regatoje dalyvauja tie, kurie jachtas išsikelia paskutiniai.
Fotoreportažą iš Nemuno deltos regatos rasite mūsų „Facebook” puslapyje, www.facebook.com/silutes.naujienos nuotraukų albume.
Foto: autorės
