Pranešimas visuomenei apie Nemuno deltos burinių laivų regatą „Marių burės“

Tokį sprendimą lėmė visa eilė veiksnių. Tarp pagrindinių norėčiau paminėti: Regata pirmiausiai buvo sumanyta kaip klubo vidinė pramoginė; Kadangi į ją buvo pakviesti įsijungti visi norintys, metai po metų dalyvių kiekis pradėjo augti ir per kelis metus tas skaičius perkopė 50; Nežiūrint visų klubo pastangų išplėsti stovėjimo vietų kiekį, ženkliai to padidinti nepavyko; stovėjimo vietų didinimas tik padidino pastoviai laikomų laivų kiekį – šiuo metu iki 44 laivų, o svečiams vietų tik sumažėjo; švartavimasis inkaruojantis ir, ar, 3-4 bortu nėra nei saugus, nei patogus, laivų sutikimas iki paryčių vargina ir šeimininkus, ir svečius; nekomercinė regatos formulė lėmė padidėjusiais klubo išlaidas, suprastėjusią dalyvių buitį ir problemas aprūpinant dalyvius el. energija, nes esant šaltoms naktims, beveik kiekviename laive naudojami el. šildymo prietaisai; įtraukus regatą į KR taurę atsirado lyg dvi skirtingos regatos – sportinė ir klubinė, tai sukėlė dar daugiau problemų.

Šiuo metu klubo vidinė tvarka ir atmosfera nėra kaip geriausiais laikais, jaučiamas nuovargis ir iniciatyvos deficitas; o pagrindinė ir svarbiausia priežastis – organizatoriaus fizinis ir dvasinis nuovargis bei sveikatos stoka (pensinis amžius daro savo juodą darbą).

Gal būt tai bus tik pauzė, gal atsiras naujas organizatorius, naujos idėjos, nauja regatos formulė.