Raganės kelionė 2

2015 m. Liepos 29 d.

20150729

 

Iš Warnemiundės pajudėjome temstant. Vėjas nestiprus – palankus bakštagas. Tikėjomės, kad bent šį perėjimą duos ramybės. Taip ir buvo pradžioje. Įgulai ramiai miegant, jonukas praplaukė sąsiaurį prie Fehmarn salos, ir švintant jau matėsi Kilio buchtos rytinis kampas. Čia kaip visada, prasidėjo linksmybės – vejas vėl užkilo iki 12-18 m/s ir pradėjo pūsti iš įlankos. Iki Kilio apie 6 nm, bet joms įveikti prireikė šešių laviruočių ir šešių valandų – taigi viskas kaip įprasta, jokių nuolaidų. Kanalo šliuzą pasiekiam apie 16 val, situacija nelabai aiški, jachtų laukimo zonoje nėra, pavyzdžiu pasinaudoti nepavyksta, plaukti kanalu galima tik šviesiu paros metu – žodžiu – daug klaustukų ir mažai atsakymų. Nutariam pernakvoti artimiausiam jachtklube. Jis tik už mylios. Habomasterio teiraujamės dėl kuro – čia nėra, iki kolonėlės 4 nm atgal. Bet- vėl buriuotojų bendruomenė ! Šalia stovėjąs vyras išgirsta pokalbį ir pasiūlo, jei turim kanistrą, pavežti iki kolonėlės. Taigi 20 ltr turime. Kartu ir „wlan4free“ – slaptažodį internetui – gyvenimas tęsesi. Dušas su tualetu ir dviem kriauklėm skirtingame aukštyje- prabanga, labai tinka skalbimui. Tik ryte paaiškėja – pataikiau į šeimyninį dušą – skaitykite užrašus ant durų, kartais jie padeda susigaudyti situacijoje.

Rytas už vakarą protingesnis – visa informacija iš habomasterio lūpų ir mažo informacinio lapuko ir mes jau prie šliuzo, Tokių susirenka daugiau - šešios jachtos ir dar vienas nedidelis vilkikas. 12 eurų ir mes jau kanale. Visos jachtos mus palieka uodegoje –juda apie 6 kn,mes, gi, tik 4,5-4,9 – vėjas nors nestiprus,bet vistiek į nosį – toks žmogaus likimas. Diselio norisi daugiau, infrmacija skurdi. Panaudjam rusišką laidą – „zvonok drugu, pomošč zala“ ir Algis „iš miško“ Google pagalba išaiškina – arimiausia kolonėlė, ir vienintelė prie vandens kanale 86 kanalo kilometre, visai čia pat. Įplaukiam į mielą užutekį su mažu jachtklubėliu ir rimta kranto įranga – 35 tonų kranu ir mišku kilblokų – ir vadinasi – jachtų žiemos uostas. Skambutis habomasteriui, jis – ‚fiunf minut“,ir laukiam. Per tą laiką atplaukia viena mus palikusių uodegoje jachtų. Nuplaukė iki miestelio  ir sužinojo, kad diselį teks nešioti puskilometrį, tad grįžo. Taigi neskubėk ir būsi pirmas. Atplaukęs vokietis pasirodžiusį habomasterį patraukia per dantį už „fiunf minut“, bet kuras be problemų, ir mes vėl kelyje.

Laivų ir jachtų daug, ir pakeliui,ir išpriekio atplaukenčių. Pagal skaičiavimus, kanalo šliuzą turėtume pasiekti dar su šviesa, tai tvarkai nusižengti neturėtume. Prie šliuzo marinos stiebų miškas, tad bandome ieškoti vietos iš anksto. Kilometrinis stulpas rodo,kad iki kanalo pabaigos 2,5 km, bet prie krantinės kas 10-15 metrų stovi keletas katerių ir jachtų, lendam į tarpą lagu, klausiam, ar čia legalu stovėti. Sako,kad taip,tai ir švartuojamės. Su informacija kaip visada striuka, bet „ramus“ belgas pasiūlo ryte pasiklausti kanalo dispečiario per raciją. Taigi – iki ryto.

Ryte klausimas – ar galima išeiti per šlizą prie aukštovandens – „no problem“, kada galima – „“nors dabar“, bet būsiu pasiruošęs po valandos – „no problem“. Aukštas vanduo tik po valandos, tad pusryčiai, ir į kelionę. Tokių kap mes,dar 5 jachtos. Kai vartai atsidaro, užgesta tablo su skaičiais 2,5 kn iš dešinės, taigi pagrindinė potvinio srovė į Elbę ties vartais baigėsi,likęs koks mazgas ar mažiau, srovė baigias apie pusvalandį po potvinio-atoslūgio piko. Po valandos – įspūdingas lago ir SOG parodymų skirtumas – 2,5-2,8 kn. Iki Cuxhafeno nulekiam kaipžaibai, vos pataikom į jachtklubo vartus – srovė vis dar stipri.

Turėjom vilties, kad užtruksim neilgai, ir vėl į kelionę. Bet. Prognozė rodo „plaktuką“ iš vakarų, po 1,5-2 parų. Bandom laukti. Laiką pastumia per vieną parą. Dar laukiam. Cuxhafenas išvaikščiotas pėščiomis, išvažinėtas dviračiais (net padanga neatlaikė). Vis laukiam. Pagaliau rodo fliautą. Sekmadienio nakčiai planuojam išeiti prie aukšto vandens. Dar vis pučia, bet juk pranašavo fliautą.

Iš Elbės vėl kai žaibai, vos išsisukau nuo kelių raudonų bojų – atrodė, kad plaikiu pakankamai toli, bet skersinė srovė labai stipri – vos per kokius 10 metrų šalia bojos prapūtė. Praeinam Elbės įėjimo boją, ir į vakarus. Fliauta vis stiprėja. Jau ir dviejų refų ant groto bakštagu pasidaro per daug. Trečio ant groto nėra, nors tokiai fliautai būtų neprošal. Ir dar lietus, gal liūtis. Atgaivina protą ir mintis. Kiek dar iš „aukščiau“ reikia pasiūsti „žinučių“, kad pradėtum blaiviai galvoti. Tik viena vieta blaiviai galvoti – Helgolendas. Tai alkoholikų rojus, kur net „su kvapu“ sunku sutikti žmogų. Už tai parduotuvių, kas 50 metrų, ar tankiau. Taigi –tik vienas pasirinkimas – į „rojų“ (kol per daug nenutolome). Posūkis 90 laipsnių, trys valandos – ir mes Helgolende. Švartuojmės lagu, vietinis parodo vokišką „ornungą“ – laivo stiebas turi būti ties krantinėje parašytu vietos numeriu – prisieina laivą pasumti per 5 metrus į priekį – į rykiuotę. Po poros valandų lagu švartuojasi švedas, kaip kompensaciją pasiūlo orų prognozę – ji pas jį telefone, nes čia WF nėra. Skaičiai maloniai nuteikia – bent dvi paras iš čia geriau nosies nekišti. Fliauta su 35 kn vėju. Šlovė alkoholiui!!!

Posūkis 90 laipsnių kampu reiškė ne ką kitą, kaip posūkį 180 laipsnių kampu Raganės kelionėje į vakarus. Keionei skirtas laikaspersirito per pusiaują, o mums iki tikslo dar gaugiau kaip 350 nm iš 850, taigi bevei pusiaukelė. Iš „aukščiu“ per visą pasiruošimo kelionei laiką buvo siūsta tiek užuominos žinučių,kad tik „tupas“ litvinas jų nesugebėjo perskaityti. Gal, vis tik, reikia pripažinti, prognozės buvo per daug optimistinės, planavimas, švelniai tariant, per daug savimi pasitikintis, taigi – ne tau Martynai mėlynas dangus,ne tau berneli rožėm (rožom) klotas kelias, ir vėl (vienam) teks grįžti į namus,ieškok Martynai....(?).

Aras iš Helgolendo